Augančios kuro ir pašarų kainos, taip pat ne itin palankios klimatinės sąlygos kai kuriuose pasaulinės pieno gamybos regionuose mažina pieno gamybos prognozes.
2007 m. pabaigoje, mažėjant žaliavinio pieno kainoms, daugelyje pienininkyste užsiimančių regionų pagyvėjo pieno gaminių gamyba. Dėl to susikaupė pieno gaminių atsargos, kas vėliau turėjo įtakos pieno kainų mažėjimui. Buvo prognozuojama, kad tokia tendencija išsilaikys dar kurį laiką, tačiau šias viltis išsklaidė Naujojoje Zelandijoje dėl sausros 5% sumažėjusi pieno gamyba. Tai efektyviai sustabdė pieno kainų mažėjimą tačiau ir toliau jas laikė istoriškai aukštame lygmenyje.
Net jei bendras pasaulinis ekonomikos augimas išliks žemesnis nei 2007 m., dėl augančių energijos kainų ir krizės finansų srityje, bendras vidaus produktas Rytų Azijos rinkose prognozuojama augs 4-5%, Kinijoje - 9%, kas reiškia, kad šiose šalyse ir toliau didės pieno gaminių paklausa. Kitoms rinkoms, tokioms kaip Meksika, Šiaurės Afrika ir Vidurinieji rytai, naftos atsargos užtikrina galimybę importuoti pieno gaminius įvairioms socialinėms programoms tęsti. Todėl šalyse, eksportuojančiose pieno gaminius į šiuos regionus, šis laikas vis dar yra pieno sektoriaus klestėjimo metas.
Lietuvos pieno perdirbėjų pagrindinės eksporto rinkos yra ES šalys ir Rusija. Šiose šalyse stebimas ekonomikos lėtėjimas, o tuo pačiu vartojimo mažėjimas, dėl ko pieno gaminių eksporto apimtys, o tuo pačiu ir pajamos iš jų turėtų mažėti. Todėl žaliavinio pieno bazinės supirkimo kainos šiais metais neturėtų didėti, o po Naujųjų metų gali ir sumažėti.