2009 m. rugsėjo 13-17 d. Kanadoje, Vankuveryje vykusiame Tarptautinės Kiaušinių Komisijos (IEC) susitikime ekspertai diskutavo apie ES šalių paukštininkystės ūkių pasirengimą dedeklių vištų laikymui pagerintuose narvuose. Visi įprastiniai dedeklių vištų narvai iki 2012 m. sausio 1 d. ES šalyse turės būti pakeisti pagerintais narvais, aptvarais arba turės būti taikomi ekologinės gamybos metodai (1999 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 1999/74/EB). Tačiau 2008 m. duomenimis, 278 milijonai arba 93 proc. vištų dedeklių vis dar laikoma įprastiniuose narvuose. Tiesa, situacija ES šalyse labai skiriasi. Labiausiai naujosios taisyklėms prisitaikiusi Vokietija: jau iki 2009 m. joje nebebus įprastinių baterinių narvų. Atlikus tyrimą paukštininkystės ūkiuose, kuriuose buvo pereita prie dedeklių laikymo pagerintuose narvuose mažesnėmis grupėmis, paaiškėjo, kad tokia sistema labai efektyvi norint pasiekti aukščiausius paukščių sveikatos, gerbūvio ir maisto saugumo rodiklius. Paukščių produktyvumas perėjus prie šios sistemos liko panašus, kaip ir įprastiniuose narvuose, tačiau sumažėjo paukščių mirtingumas. Paukščių laikymas mažesnėse grupėse taip pat sudarė geresnes sąlygas jų stebėjimui bei higienos palaikymui. Vokietijos pavyzdžiu pasekė ir Olandija, kuri yra viena iš pagrindinių kiaušinių į Vokietijos rinką tiekėjų. Austrijoje įprastiniai dedeklių vištų narvai buvo uždrausti jau iki 2009 m. pradžios, o padidintų narvų ketinama taip pat atsisakyti iki 2020 m. Švedijoje sprendimas uždrausti įprastinių dedeklių vištų narvų naudojimo buvo priimtas dar 1989 m., suteikiant gamintojams dešimties metų pereinamąjį laikotarpį. Tačiau šis laikas vėliau pratęstas iki 2002 m., po kurių leista taikyti pagerintus narvus, kaip ir Vokietijoje. Belgija planuoja įvykdyti ES direktyvą, draudžiančią naudoti įprastinius paukščių narvus nuo 2012 m. pradžios, taip pat svarstoma galimybė atsisakyti padidintų narvų nuo 2024 m., tačiau ekspertų nuomone, visiškai atsisakyti narvų Belgijoje pavyktų nebent iki 2040 m. Skaičiuojama, kad perėjus prie dedeklių laikymo erdvesniuose narvuose kiaušinių savikaina padidės apie 8-10 proc., tačiau jų galutinė vertė nepadidės, nes ES rinkoje tokiems kiaušiniams šiuo metu nėra sukurto specialaus žymėjimo. Atvirose ganyklose bei ekologiškai pagaminti kiaušiniai kainuoja daugiau, tačiau vartotojai nėra pasirengę mokėti brangiau už, kad ir padidintuose, bet vis dėlto narvuose laikomų vištų kiaušinius. Kai kurių ekspertų prognozės ES kiaušinių sektoriui yra pesimistiškos. Pripažintas vokiečių statistikos analitikas H.V.Vindhorstas perspėja, kad dedeklių skaičius ES mažėja ir iki 2012 m. ES taps viena iš pagrindinių kiaušinių importuotojų. 2002-2007 m. kiaušinių gamyba ES sumažėjo 2,5 proc., ir prie to nemažai prisidėjo kritinė situacija Vokietijoje. Dedeklių skaičius Vokietijoje 2002-2007 m. laikotarpiu sumažėjo 17,5 proc., o apsirūpinimas šalies rinkoje pagamintais kiaušiniais – 21,4 proc. Tolesnis dedeklių skaičiaus mažėjimas 6-7 mln. laukiamas 2009 m. dar labiau sumažins kiaušinių pasiūlą, todėl kiaušinių importas iki 2009 m. pabaigos gali išaugti iki 7,7 mlrd. vnt. Didelė dalis šio kiekio šiemet importuota iš Olandijos, kurioje greičiau pereita prie pagerintų narvų sistemos. 2002-2007 m. laikotarpiu kiaušinių gamyba 16,3 proc. sumažėjo ir Jungtinėje Karalystėje. Šį sumažėjimą lėmė kai kurių mažmenininkų sprendimas neparduoti narvuose laikomų vištų kiaušinių. Tačiau keli stambiausi prekybos tinklai nusprendė pardavinėti kiaušinius pagamintus pagerintuose narvuose. Šiose šalyse atsiradus žymesniam kiaušinių deficitui bijomasi ne tik importo iš šalių, taikančių gerokai žemesnius paukščių gerbūvio standartus, bet ir to, kad kitos ES šalys gali siekti, jog įprastinių narvų naudojimas būtų pratęstas.