Bulvių ir daržovių kainos ūkiuose yra mažiausios per pastaruosius penkerius metus. Tam įtakos turi ne tik sunkmečio laikotarpiu sumažėjęs vartojimas ir vartotojų perkamoji galia, bet ir didesni pasėlių, ypač morkų, plotai bei derliai. Remiantis mažmeninės sėklų prekybos įmonių informacija, galima spėti, kad šiais metais gyventojai savo reikmėms užsiaugino daugiau bulvių ir kasdienio vartojimo daržovių. PVM padidinimas taip pat turėjo įtakos augintojų kainų mažėjimui, nes prekybos įmonės, esant didelei bulvių ir ypač morkų pasiūlai visoje Europoje, gali rinktis, kur pigiau jų nusipirkti. Todėl Lietuvos bulvių ir daržovių augintojai, norėdami parduoti išaugintą derlių, yra priversti prisiimti PVM padidėjimo naštą ant savo pečių, kad vartotojui kaina nepadidėtų. Didesni lietuviškų bulvių ir daržovių pardavimai didmiesčių prekyvietėse galėtų suaktyvinti šalyje išaugintos produkcijos realizaciją. Prekiaujantiems su verslo liudijimais naudingiau visu prekių asortimentu apsirūpinti didmeninėse bazėse arba naktinėse prekyvietėse, kuriuose daugiausia yra realizuojamos iš Lenkijos atvežtos bulvės, daržovės ir vaisiai.
Spalio paskutinę savaitę lietuviškų bulvių vidutinė kaina prekiniuose bulvininkystės ūkiuose priklausomai nuo gumbų dydžio svyravo nuo 300 iki 420 Lt/t. Lyginant su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, vidutinė bulvių kaina buvo mažesnė apie 33 proc., o su ankstesne savaite – apie 6 proc.
Analizuojamu laikotarpiu neplautų morkų kaina augintojų ūkiuose sudarė 350–500 Lt/t, o plautų – 400–600 Lt/t. Lyginant su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, neplautos morkos šių metų spalio pabaigoje buvo apie 41 proc., o plautos – 34 proc. pigesnės. Augintojų apklausos rodo, kad daugiau morkų parduodama minimalia kaina. Lyginant su ankstesnių metų kainomis, šiemet pastebimas didesnis skirtumas tarp plautų morkų minimalios ir maksimalios kainos, nors produkcijos kokybė iš esmės yra ta pati. Esant didelei jų pasiūlai, šiais metais kainą daugiau lemia supirkimo kiekiai ir kam produkcija parduodama. Iki šių metų lietuviškų plautų morkų pasiūla buvo gana ribota. Augintojams investavus į našesnes ir galingesnes prekinio paruošimo linijas, kaip ir buvo prognozuota, atsiradus didesnei šios produkcijos pasiūlai vidaus rinkoje ir nesant kooperacijos, atsirado didesni kainų svyravimai.
Spalį minimali prastesnės kokybės kopūstų kaina dar svyravo tarp 200–220 Lt/t, tačiau maksimali kaina buvo stabili ir sudarė 350 Lt/t. Lyginant su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, kopūstai buvo apie 32 proc. pigesni.
Trečiąją spalio dekadą burokėlių ir svogūnų kainos ūkiuose buvo gana stabilios ir sudarė atitinkamai apie 300–430 Lt/t ir 400–600 Lt/t. Lyginant su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, vidutinė burokėlių kaina sumažėjo apie 27 proc., o svogūnų – apie 26 proc.
Spalį obuolių realizacija iš prekinių sodininkystės ūkių dar buvo palyginti neaktyvi. Prekybos tinklams Lietuvos augintojai obuolius tiekė po 600–800 Lt/t. Lyginant su 2008 m. analogišku laikotarpiu, vidutinė obuolių kaina buvo mažesnė apie 29 proc.