Tačiau rinkos ekspertai tikisi, kad balandį situacija rinkoje pagerės, nes geros kokybės bulvių pasiūlą stipriai sumažins sandėliavimo metu patirti nuostoliai.
Jungtinėje Karalystėje bulvių paklausa tebėra maža ir tik vienas kitas augintojas jas pelningai parduoda. Rinkoje yra daug vidutinės kokybės pigių bulvių. 2009 m. derlių trečdaliu brangiau pardavė tie augintojai, kurie turėjo išankstines pardavimo sutartis. Todėl šiemet daugiau augintojų stengiasi sudaryti išankstines pardavimo sutartis, tačiau jose fiksuojama mažesnė nei 2009 m. kaina. 2010 m. bulvių pasėlių plotai gali išlikti panašūs, nors augintojai, nuomojantys žemes ir neturintys išankstinių sutarčių, žada juos sumažinti 2 proc. Šį plotų sumažėjimą gali kompensuoti savo žemėje dirbantys ir stiprius bulvininkystės ūkius turintys augintojai.
Vokietijos rinkoje dar dominuoja pernykštės vietinės bulvės. Didelės paklausos nėra, daugiau mokama už šaldymo saugyklose laikomas bulves. Didžiausią konkurenciją sudaro iš Prancūzijos atvežamos ir mažų kainų (discount) tinklų parduotuvėse parduodamos bulvės.
Olandijoje vasarįgeriausios kokybės bulvių kaina padidėjo 40 EUR/t (138 Lt/t). Augintojai,laukdami dar geresnių kainų, neskuba jų parduoti.
Prancūzijos rinkoje bulvių pasiūla taip pat didelė, išskyrus gerai besiplaunančių, o paklausa užsienio rinkose, įskaitant ir Rytų Europą, padidėjo. Tačiau šiemet mažesnė raudonos odelės bulvių paklausa. Bulvių kaina nėra didelė. Eksportuotojai už 40–70 mm diametro plautas „Agata“ veislės bulves didmaišiuose vis dar moka tik po 100 EUR/t (345 Lt/t). Vartojimo tyrimai parodė, kad sumažėjusios bulvių kainos visuose rinkos segmentuose, jų suvartojimo nepadidino. Iki vasario mėn. didžiuosiuose prekybos centruose vidutinė bulvių kaina sudarė 0,69 EUR/kg (2,38 Lt/kg), atitinkamu 2009 m. laikotarpiu –0,78 EUR/kg (2,69 Lt/t).
Belgijos bulvių augintojų organizacijos įvertino savo narių bulvių atsargas, turimas vasario 1 dieną. Lyginant gautą derlių ir atsargas saugyklose, jos išliko proporcingos daugiametėms tendenci-joms. Kita vertus, 2010 m. vasarį bulvių atsargos (1,56 mln. t) buvo didesnės nei ankstesniais metais, nes 2009 m. buvo gautas gana didelis 2,82 mln. t derlius. 2010 m. vasario 1 d. didžiausią atsargų dalį sudarė „Bintje“ veislės bulvės – 1,03 mln. t (2009 m. – 968 tūkst. t), kitos veislės – atitinkamai 554 ir 420 tūkst. t. Bulvių perdirbimo įmonėse bulvių paklausa didėja, tačiau eksporto įmonėse jų paklausa palyginti maža. Pagal sutartis bus parduodama apie 45 proc. šių atsargų, kitas bulves iki liepos reikės parduoti laisvojoje rinkoje. Asociacijų vadovai tikisi, kad artimiausiu metu bulvių kainos pradės augti, nes rūšiavimo metu atmetami dideli jų kiekiai, be to, turėtų padidėti bulvių paklausa Rytų Europos rinkose.
Ispanijoje bulvių kainos pradėjo stipriai mažėti sausio viduryje ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2003 m. Tai gali sukelti iki 10 proc. pasėlių sumažėjimą. Nors 2009 m. vėlyvųjų bulvių pasėliai buvo padidinti tik 1,3 proc., dėl padidėjusio derlingumo derlius buvo beveik 13 proc. arba 100 tūkst. t didesnis nei 2008 m. ir sudarė 854,5 tūkst. t. Iš viso Ispanijoje buvo išauginta 2,48 mln. t bulvių, 4,9 proc. daugiau nei 2008 m. Rinkos nuosmukį lėmė ir padidėjęs bulvių įvežimas iš Prancūzijos. Todėl vasario pradžioje ūkiuose bulvių kainos tesiekė 57,5 EUR/t (198 Lt/t). Reaguodami į tokias mažas kainas, ispanai 4,3 proc. sumažino ankstyvųjų bulvių pasėlius. Jų derlius gali dar labiau sumažėti dėl nepalankių orų šiais metais.
Švedijos augintojų atstovai nuo 2009 m. lapkričio siekė geresnių bulvių kainų. Jų tikslas buvo už I klasės bulves iškovoti iki 207 EUR/t (715 Lt/t) siekiančią kainą. Nors bulvių prekyba buvo aktyvi, tačiau vidaus rinkai tiekiamų I klasės bulvių kaina augintojams sudarė tik 177–187 EUR/t (611–646 Lt/t), II klasės – 130 EUR/t (446 Lt/t). Kadangi 2009 m. bulvių derlius buvo didelis, dalį jų reikėjo eksportuoti. Švedai šiemet nemažai bulvių eksportavo į Rusiją, tačiau už jas augintojams mokama tik 120 EUR/t (414 Lt/t). Tikimasi, kad artimiausiu metu suaktyvės bulvių eksportas į Norvegiją.
Suomijoje bulvių atsargos senka, nors 2009 m. buvo gautas rekordinis 452 tūkst. t derlius. 2010 m. pradžioje suaktyvėjo jų eksportas į Rusiją. Kadangi augintojams mokama tik 70–80 EUR/t (242–276 Lt/t), bulvių augintojų asociacija ragina savo narius sumažinti perteklinius pasėlių plotus. Tai sudarytų apie 10 proc. visų bulvių pasėlių (apie 500 ha). Augintojai skelbia, kad jų bulvių savikaina siekia 200 EUR/t (690 Lt/t).
Lenkijoje prasta bulvių kokybė didina importo apimtis. Pakavimo stotys bulves plovimui įsiveža iš Vokietijos. Kovo pradžioje vietinės bulvės rinkai buvo tiekiamos neplautos 10–25 kg maišuose didmenine kaina 125–173 EUR/t (432–597 Lt/t). Vidutinės kokybės bulvių (nuo 45 mm) augintojų kaina svyravo nuo 110 iki 130 EUR/t (380–449 Lt/t). Už itin geros kokybės bulves augintojams buvo mokama iki 170 EUR/t (587 Lt/t). Miestų turguose bulvės 25 kg maišuose gyventojams buvo parduodamos po 160–250 EUR/t (552–836 Lt/t). Bulvių kainos turėtų dar kilti, nes rinkoje trūksta geros kokybės bulvių.
Lietuvoje bulviųatsargų užteks iki naujo derliaus. Produkcijos supirkėjai pirmenybę atiduoda vietinei produkcijai, tačiau ne visada juos tenkina prastėjanti bulvių kokybė. Tai rodo, kad Lietuvos augintojams trūksta saugyklų su optimaliomis laikymo sąlygomis. Gali būti, kad balandį rinkoje atsiras daugiau pigesnių, tačiau prastesnės kokybės bulvių, o aukščiausios kokybės bulvės bus importuojamos. Jų kaina turėtų būti aukšta, nes šiemet ES rinkoje geros kokybės bulvių pasiūla itin maža. Kovo pabaigoje Lietuvos augintojams už geros kokybės bulves buvo mokama 500–600 Lt/t.
Rusijoje 2009 m. bulvių importo apimtys sumažėjo 27,1 proc., o importuojamų bulvių kaina – 5,4 proc., lyginant su 2008 m. 2009 m. vidutinė importuojamų bulvių kaina sudarė 217 EUR/t
(749 Lt/t). Gruodžio mėnesį daugiausia bulvių į Rusiją importavo Olandija, Prancūzija, Suomija, Belgija ir Kinija, kurių kaina svyravo nuo 206 iki 221 EUR/t (711–763 Lt/t). Labiausiai sumažėjo Olandijos bulvių importo apimtys (30 proc.). Tačiau 2010 m. ES šalių bulvių importo apimtys pradėjo didėti, ypač iš Prancūzijos.
Pagal Agra Europe ir kitus šaltinius parengė Z. Cironkienė, tel.: (8-37) 397449 |
