Prieš penkerius metus sparčiausia bulvininkystės plėtra buvo stebima Prancūzijoje. Tačiau pastaruoju metu bulvių auginimo ir perdirbimo apimtys labiausiai didėjo Belgijoje. 2010 m. bulvių pasėlių plotai gali būti išaugę iki 75 tūkst. ha (1994 m. – 53 tūkst. ha), nors paskutinius trejus metus bulvių augintojų pajamos buvo menkos. Beveik visose kitose ES šalyse prognozuojama, kad 2010 m. bulvių pasėliai sumažės apie 2 proc.
ES bulvių rinkoje dominuoja Vokietija, Olandija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Belgija. Jose gaunami didžiausi derliai, išauginama beveik 80 proc. ES-15 šalių maistinių ir sėklinių bulvių.
2009 m. Belgijoje buvo išauginta 3,34 mln. t bulvių, iš kurių apie 3 mln. t. buvo perdirbta į maisto produktus. Krakmolas Belgijoje negaminamas. Flandrijoje 31 proc. bulvių plotų yra auginamos Bintje veislės bulvės. Išankstinės sutartys sudaromos 71 proc. perdirbimui skirtų bulvių. Derliaus metais sutartyse nustatytos kainos viršydavo rinkos kainas. Nuo 1998 m. tik trejus metus sutartinės kainos buvo žemesnės už esančias rinkoje.
Ekonominio nuosmukio metu išaugo Belgijos bulvių produktų eksporto apimtys, nes pasaulinei rinkai buvo tiekiami pigiausi bulvių šiaudeliai. 2010 m. sausį ES-4 (Vokietija, Olandija, Prancūzija, Belgija) vidutinė bulvių šiaudelių kaina sudarė 613 EUR/ t (2 117 Lt/t), Olandijoje – 675 EUR/t (2 331 Lt/t), o Belgijoje – tik 522 EUR/t (1 802 Lt/t).
Iki stojimo į ES (2004 m.) daug bulvių išaugindavo ir naujosios ES šalys, ypač Lenkija, tačiau tik maža jų dalis atitikdavo prekinei produkcijai keliamus reikalavimus. Stojant į ES, šių šalių bulvininkystės sektorius nebuvo prisitaikęs prie naujų rinkos reikalavimų, todėl ES-5 šalims atsivėrė puikios galimybės įsitvirtinti naujose rinkose ir didinti gamybą. Naujosioms šalims narėms, norint atsikovoti prarastas pozicijas rinkoje, reikia daug investicijų, kad išauginama ir pagaminama produkcija atitiktų rinkos keliamus reikalavimus.
Pagal Agra Europe parengė Z. Cironkienė, tel.: (8-37) 397449 |
