Labiausiai nuo potvynių nukentėjo Lenkija. Potvyniai nusiaubė apie 450 tūkst. ha dirbamos žemės, nuo smarkių liūčių nukentėjo apie 40 tūkst. ūkių. Lenkijos vyriausybė baiminasi, kad apie 6 proc. laukų taip ir liks neapsėti.
Vaisių rinkos ekspertai pateikė pirmuosius nuostolių vertinimus. Prognozuojama, kad Lenkijoje obuolių derlius gali sumažėti apie 12 proc., iki 2,3 mln. t, braškių – apie 14 proc., iki 170 tūkst. t, vyšnių ir trešnių – apie 20 proc., iki 150 tūkst. t.
Stiprūs potvyniai pietvakarinėje Vengrijos dalyje sunaikino apie 30 proc. braškių pasėlių. Dar didesnių nuostolių patyrė šiaurės rytų kraštas. Molinguose dirvožemiuose derliaus nuostoliai siekia 80–100 proc. Čia visiškai sunaikintas melionų, arbūzų, paprikų, kopūstų, pomidorų, saldžiųjų kukurūzų, obuolių bei vyšnių derlius. Potvyniai užtvindė ne tik laukus, bet ir daugelį šiltnamių. Augintojai gali netekti pragyvenimo šaltinio, nes potvynį atlaikiusios daržovės ir vaisiai yra prastos kokybės, juos labiau puola bakterinės ir grybinės ligos (Clavibacter, Phytophtora, Sclerotinia, Monilia).
Nuo potvynių ir nuošliaužų didelių nuostolių patyrė ir Slovakija. Apie audrų ir liūčių padarytus nuostolius derliui taip pat informavo Čekija, Austrija, Italija ir Vokietija.
Lietuvoje liūtys ir gausūs krituliai taip pat padarė derliaus nuostolių: išplovė sudygusius daržovių pasėlius ir trąšas iš dirvos, žemesnėse vietose pasodintos bulvės supuvo, augalus puola ligos, nes purškimo agregatai neįvažiuoja į laukus. Jei liepą neprasidės pavasarį prognozuotos sausros, į saugyklas bus suvežta ligota produkcija, kurią bus sunku išlaikyti per žiemą.

Pagal FreshPlaza ir kitus šaltinius parengė Z. Cironkienė,  tel.: (8-37) 397449