Rusijos žemės ūkio ministrė Jelena Skrynik paskelbė, kad 2011 m. šalyje tikimasi gauti 13 mln. t daržovių derlių (2010 m. – 12,1 mln. t). Padidėjus pasiūlai, daržovės Rusijoje pradėjo sparčiai pigti. Rugpjūčio pabaigoje, palyginti su 2010 m., kopūstai buvo pigesni 5, svogūnai – 2, morkos – 1,5 karto.
Taip šiuo metu besiklostanti situacija rinkoje yra ypač palanki vartotojams, tačiau neigiamai atsilieps augintojų pajamoms ir galutiniam derliui. Kai kuriuose Rusijos regionuose kopūstai paliekami lauke. Svogūnų augintojai taip pat neskuba realizuoti derliaus, nes dabartinė šių daržovių kaina, kuri yra 0,40–0,50 Lt/kg, augintojams nepadengs vis didėjančių auginimo išlaidų.
Daržininkystė yra labiausiai besivystanti žemės ūkio šaka Rusijoje, o didžiausias dėmesys skiriamas šiltnamių ūkiui, selekcijai ir sėklininkystei, lauko daržovių auginimui. Žieminių šiltnamių plotą 2014 m. planuojama padidinti iki 3 tūkst. ha, 2020 m. – iki 4,7 tūkst. ha. Bendras šiltnamių daržovių derlius 2014 m. turėtų padidėti iki 720 tūkst. t, 2020 m. – iki 1,720 mln. t. Taip pat yra vystoma žemių melioravimo programa, pagal kurią planuojama melioruoti 1 mln. ha, skirtų lauko daržovių auginimui. Tikimasi, kad 2020 m. daržovių derlius padidės iki 17 mln. t.
Ukrainoje taip pat sparčiai plečiasi bulvių, daržovių ir vaisių gamyba. Ukrainos šviežių vaisių ir daržovių portalas „Fruit-Inform Project“ skelbia, kad per paskutinius penkerius metus Ukrainoje prekinės daržovių produkcijos gamyba išaugo daugiau nei 1,5 mln. t, bulvių – beveik 1 mln. t, o vaisių – beveik 300 tūkst. t. Ukraina tapo viena iš didžiausių pomidorų ir obuolių tiekėjų Rusijos rinkai, o į ES šalis eksportuoja didelius arbūzų ir svogūnų kiekius.
Tokius pokyčius sąlygojo naujausios technologijos visose gamybos grandyse. Ukraina gali didžiuotis vienais iš didžiausių plotų, kuriuose daržovės ir vaisiai auginami naudojant lašelinį laistymą. Ypač didelis dėmesys skiriamas sandė-liavimo ir pardavimų infrastruktūrai. Remiantis oficialiais šaltiniais, 2011 m. Ukrainoje yra statomos 104 daržovių saugyklos. Kai kurių iš jų talpa siekia iki 50 tūkst. t. Metų pradžioje šalyje buvo sertifikuotos daržovių saugyklos, kuriose telpa 550 tūkst. t produkcijos. Rugsėjo mėnesį tokių saugyklų talpa jau sudarys 1,3 mln. t. Kad saugykla gautų sertifikatą, ji turi atitikti ne tik sanitarinius reikalavimus, bet ir turėti atitinkamą įrangą bei apmokytą personalą. Be to, šalyje jau atidaryti du šiuolaikiniai didmeniniai žemės ūkio produkcijos turgūs, dar trys turės būti atidaryti kitais metais.
2011 m. bulvių bei daržovių plotus padidino ir kitos NVS šalys. Remiantis NVS šalių jungtinio statistikos komiteto duomenimis, bulvių ir daržovių plotus labiausiai padidino Baltarusija (19,2 ir 23,4 proc.), Tadžikistanas (16,7 ir 5,3 proc.), Kazakstanas (2,6 ir 7 proc.), Armėnija (1,1 ir 5,5 proc.) ir Kirgizstanas (0,7 ir 2,1 proc.).

Pagal APK-Inform ir kitus šaltinius parengė Z. Cironkienė ir D. Reipienė, tel. (8-37) 397449